nemiegojimai
su nemigom grįžti
ilgai žiūri
bet lūpos nejuda
tik lietūs sunkias
iki širdies nutysta
atmintis
ir pirštais perbrauki
atsiminimų dulkes
nebeprisėdi
vaikštai po kertes
veidai it veidrodžiai
nubudę vaipos
aš nepažįstu
stebinčio tavęs
ir neprisimenu
rytojaus laiko
tik nemigos delnai
po širdimi
išbado
juodą kiaurymę
aš nesapnuoju
lietum
į drumstą sąmonę krenti
tyloj akis užmerkiu
tebunie kaip nori
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-07 22:24:52
jasumingas
lietum
į drumstą sąmonę krenti----> po šių eilučių norisi kažko stipresnio nei tos dvi eilutės kurios parašytos
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-07 17:10:10
Puikiai ir vaizdingai pajausta nemiga.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-07-07 15:33:06
Iškritęs kaip lietus eilėraštis, palieka šlapius savo pėdsakus skaitytojo mintyse - lyg užuominų, lyg glamonių.Džiūgauju dėl stilingumo - nebepasislėptum.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-07-07 12:57:20
Labai prasmingas nemiegojimas...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-07-07 08:59:43
Oi koks tirštas...