Sizifas rita saulės riedulį per dangų,
Už girios kaukia girtas vyturys,
O aš slystu iš tavo rankų,
Ir kas mane besulaikys,
Ir kas sugaus jazminams plėšant
Tuos vakarus, kad net girdi,
Salsvais kvapais birželį rėkiant,
Kad reikia baigtis, kad kiti
Dabar trumpam užims jo vietą,
Galbūt nebus ir vyturių,
Tik saulės kuprai susirietus
Už horizonto
liks tyku.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-04 22:51:31
galvojau galvojau
vis tik patiko šis darbas
Anonimas
Sukurta: 2010-07-04 21:17:31
gražu. tikrai gražu. bet vis tiek kažko trūksta, tiksliau - kažko per daug... Ar tik ne Sizifas ir gadina vaizdą, tuo labiau, kad jungtuku "o" jo ritinimas priešinamas su lyrhero nesulaikomu slydimu, nors tai vienas ir tas pats žinant tą mitą.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-04 16:37:15
...patiko, saviti vaizdiniai užburia.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-07-04 15:50:11
Pasirodo, anapus horizonto daug įdomiau negu šiapus. Smagu buvo ten pabuvoti. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-04 15:12:43
"saulės kuprai susirietus" - liux saulėlydis...