Sizifas rita saulės riedulį per dangų,
Už girios kaukia girtas vyturys,
O aš slystu iš tavo rankų,
Ir kas mane besulaikys,

Ir kas sugaus jazminams plėšant
Tuos vakarus, kad net girdi,
Salsvais kvapais birželį rėkiant,
Kad reikia baigtis, kad kiti

Dabar trumpam užims jo vietą,
Galbūt nebus ir vyturių,
Tik saulės kuprai susirietus
Už horizonto
                   liks tyku.