o širdyje toksai sunkumas
nors stauk vilku juodžiausiųjų miškų
iš praeities
iš užmaršties
už laiko dūmų
toksai pamėkliškas sunkumas
pageltusių laiškų numirę raidės
ir mano tolimas pablyškęs veidas
paženklintas nakties šešėlių rėmuos
be džiaugsmo ir be gyvasties
lyg būtum viltį pasiėmus
------------------------------------------
nors stauk vilku juodžiausiųjų miškų
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-04 22:42:42
pageltusių laiškų numirę raidės
ir mano tolimas pablyškęs veidas
paženklintas nakties šešėlių rėmuos---> aš šitose eilutėse radau viską
Anonimas
Sukurta: 2010-07-04 21:07:45
man irgi patiko. erzina ti vienas dalykas - giminių nepaisymas: numirĘ raidės - jei raidės, tai kodėl ne numirUSIOS?
Anonimas
Sukurta: 2010-07-04 16:48:56
...patiko. Ačiū.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-04 16:20:27
Jautru. Verčia sustot ir pažiūrėt ,kur vis dėlto eini .
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-04 12:45:54
Akmeniu prispaudė tas sunkumas. Tikrai belieka tiktai staugti vilku.Vaizdžiai, kartu ir lyriškai, ir stipriai.
Užkrito visu svoriu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-04 11:54:25
...nuotaika labai ryški...ir spalvingai nutapyta...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-07-04 11:34:08
lyriškas - gražu, gal pirmoje eilutėje nerašyčiau žodžio "toksai", nes paskui jis vėl kartojasi (nepykit, tai tik mano nuomonė)