o širdyje toksai sunkumas
nors stauk vilku juodžiausiųjų miškų
iš praeities
iš užmaršties
už laiko dūmų
toksai pamėkliškas sunkumas
pageltusių laiškų numirę raidės
ir mano tolimas pablyškęs veidas
paženklintas nakties šešėlių rėmuos
be džiaugsmo ir be gyvasties
lyg būtum viltį pasiėmus
------------------------------------------
nors stauk vilku juodžiausiųjų miškų