Tai žydėjo sodas lig pat kiemo vartų!
Sode genio snapas pyškėjo daug kartų,
Vasarą ant klevo du gandrai klegeno,
Kol gimtoj sodyboj dar tėvai gyveno.
O dabar boluoja trobesiai apmirę,
Piktas vėjas blaško atplėštą langinę,
Languos žiburėliai niekada nešviečia
Ir į trobos vidų niekas nepakviečia.
Trauklapiais užžėlė link pirties takelis,
Tik prie durų supas varinis varpelis...
Prie klėties jurginai pamiršo žydėti -
Mirusi sodyba... Kur graudumą dėti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-07-16 17:13:26
Tiesiog Maironiškai.Gražiai ir įtaigiai. Labai patiko.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-07-06 19:05:51
Kur graudumą dėti? :))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-04 00:25:15
Labai jautriai apie mirusią sodybą, o juk ją galima prikelti ir vaizdas pasikeis, nebežeis taip širdies.
Vartotojas (-a): teradot
Sukurta: 2010-07-03 21:27:23
Kaip sako meno baba, susitvarkyk po savęs.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-07-03 20:10:45
Labai gyvai ir vaizdingai aprašyta. Labiausiai gaila jurginų...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-07-03 20:07:29
Perskaičiusi pilną skausmo eilėraštį, panorau pasiraitoti rankoves ir priminti jurginams, jog laikas žydėti, o mirusią soybą prikelti naujam gyvenimui. Tada būtų ir kur graudumą padėti. Jei eilėraštis paskatino darbuotis, vadinasi, jis vertas dėmesio.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-07-03 19:35:25
nuoširdžiai liūdnos eilės...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-07-03 18:02:11
Liūdnas, graudus ir vaizdingas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-03 16:35:17
Vaizdingas ir liūdnas ...bet būna visai liūdna: plika žemė belieka, arba ir žemės nebelieka...Viską pasako:,,Prie klėties jurginai pamiršo žydėti "