Kiek daug gėlių, pačių balčiausių rožių!
Žieduos nuskendo ištisa kalva,
Tik tūkstantį žiedų, visų jų taurų grožį
Prie savęs nepriglaus atvėsusi ranka.
Kiek daug kalbų, pačių jautriausių žodžių,
Ir atminties – ji žaižaruojanti, karšta,
Pavasarių eilė kažkur dar prieky rodės,
Likimo knygoje – jokios eilės nėra.
Palydi Vilnius trispalve užklotą karstą,
Sako – Sūnaus neteko Lietuva,
Tik debesys vis pila juodą kerštą
Ir akmenėja smiltis iškasta.
Galėtų, tartų paskutinį žodį,
Pakilęs nuo kiečiausio ąžuolo lentos –
Nereikia man gėlių, nereikia rožių,
Atneškit santarvę, kaip ateitį tautos!
Netruks pavirst dešimtmečiai sekundėm,
Ramybėj skęs Antakalnio smiltis lengva,
Pušelės sergės priesaiką lyg skundą –
Išlik, Tėvyne, laisvei prikelta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-07-07 16:58:38
Gražios, jautrios eilės, geri komentarai. Pritariu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-03 11:14:13
Taip, istorinis kūrinys.Tik skaudu dėl priesaikos.Labai norisi, kad ji būtų neužmiršta, atgimtų, kad ją neužklotų baltom rožėm.
Vartotojas (-a): teradot
Sukurta: 2010-07-02 20:24:06
Tik dėl trispalvės skada truputį. Kitokia visgi Lietuvos vėliava.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-02 17:49:22
,,Likimo knygoje – jokios eilės nėra"...istorijos knygoj gal bus :)...labai jautriai parašėt, patiko. Pasiimsiu ...juk istorinis,- laikas taip skuba
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-07-02 13:03:06
,,... Atneškit santarvę, kaip ateitį tautos!" Tai būtų pats gražiausias ir nevystantis žiedas margaspalvių gėlių jūroje.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-02 11:08:44
Guodžia tai, kad tų žiedų tiek daug, už kiekvieno mylinti širdis, o vienas kitas akmenėlis... Ir jis žemės vaikas.