Pasieksiu mylimą širdį,
Palikus senąjį kopų smėlyną ir uostą.
Išplauksiu laivu pažvelgus į mirtį,
Kad tavo žvilgsniu neramią sielą paguosčiau.
Paliesiu tą žvaigždę danguj,
Kurią įžiebdamas nė nežinojai, jog ateisiu.
Nei gyva, nei mirus, tik mintimi paliesiu bangoj
Lašelį svajos ir lemties, kurios nepakeisiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-02 00:14:13
Stiprus jausmas, tik norėtųsi to virpančio skambesio, kai alsuojama meile.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-07-01 16:40:02
Sklindanti materija tokiais pavertė ir jausmus.Daug erdvės, o užsikabinimas tik vienas - meilė.Matyt, didelės esama.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-01 15:34:34
jausmingas, tačiau blankus.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-01 14:57:00
Neatsiprašynėk,akių nebado :")
Vartotojas (-a): AmberSea
Sukurta: 2010-07-01 14:11:41
Ne kompiuteriu rasiau kūrinį, todėl atsiprasau už klaidas.
Neturiu raidelės "s" su pauksčiuku...
Vartotojas (-a): AmberSea
Sukurta: 2010-07-01 14:11:24
Ne kompiuteriu rasiau kūrinį, todėl atsiprasau už klaidas.
Neturiu raidelės "s" su pauksčiuku...