Pasieksiu mylimą širdį,
Palikus senąjį kopų smėlyną ir uostą.
Išplauksiu laivu pažvelgus į mirtį,
Kad tavo žvilgsniu neramią sielą paguosčiau.

Paliesiu tą žvaigždę danguj,
Kurią įžiebdamas nė nežinojai, jog ateisiu.
Nei gyva, nei mirus, tik mintimi paliesiu bangoj
Lašelį svajos ir lemties, kurios nepakeisiu.