Kol žvaigždės pasiims mane
Į savo skrydį,
Aš dar norėčiau, lyg netyčia,
Glustelt prie tavęs jausmais.
Akimirką pagauti ilgesį akių,
Kurios mane palydi,
Kelionėn švytinčiais neatrastais
Takais.
Širdis blaškysis be vilties
Iš ten sugrįžti.
Galiukai pirštų skruostų
Išsiilgs švelnių.
Apglėbki dar minutei.
Kaip bijau suklysti.
Juk tuoj pakilsiu nešama
beprotiškų žvaigždžių.
Gaiva
2010-06-30 11:44:34
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): teradot
Sukurta: 2010-07-01 00:01:46
Su metais ateina išmintis. Būna, kad metai ateina vieni.
Išmintis, pasitaiko, sutvarko jausmus. Arba išmintingai tingi.
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-30 18:47:11
skausmingas atsisveikinimas- jautruoliams suprantamas...dar priglusk ir pasilik...neišeik, juk dar ne ruduo
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-06-30 17:37:53
Bežiūrint į žvaigždes... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-30 14:08:39
Jausmai, jausmai, jausmai...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-30 13:56:53
kaip jausmai - dar pateisinamas, bet ne kaip eilėraštis. man per daug saldu ir šabloniška.