Kol žvaigždės pasiims mane
   Į savo skrydį,
Aš dar norėčiau, lyg netyčia,
   Glustelt prie tavęs jausmais.
Akimirką pagauti ilgesį akių,
   Kurios mane palydi,
Kelionėn švytinčiais neatrastais
   Takais.

Širdis blaškysis be vilties
   Iš ten sugrįžti.
Galiukai pirštų skruostų
  Išsiilgs švelnių.
Apglėbki dar minutei.
   Kaip bijau suklysti.
Juk tuoj pakilsiu nešama
   beprotiškų žvaigždžių.