šnabždesiai

Santrauka:
norėčiau, kad išgirstute ir pajustute, ypač tie, kurie pamiršot klausytis :)
į tave kalbu
neberaškyk žvaigždžių
užtenka pilnačiai
tavų akių vaiskumo

verčiau išskleisk rankas
ir apkabink medžius
pilnus nesurinkto
korių sunkumo

aš į tave tyliu
kai išgirsti
kaip liepsnose pražysta
aitrios bitės

kai pasirąžo
samanų glėby
trapi fantazija
gyvybės

ir tavimi dainuoju
nuo dangaus
vėsias rasas nukrėtus
rytui praustis

iki gilaus
žinojimo vandens
kad pabaiga išpildo
pradžiai lemtį
anamcara

2010-06-28 19:46:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-06-30 17:28:55

laaaaaaabai gražu- įtraukia ir iki galo išlaiko virpulį

Vartotojas (-a): nektariukė

Sukurta: 2010-06-29 20:08:50

Puikios jūsų eilės,Justina:)>
Nei pridėsi,nei atimsi:).

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2010-06-28 23:54:31

vaisku,gaivu,bet trūksta man rimo vietomis.Ir pradžioje per daug pompastikos, už ši vieta tobula:
ir tavimi dainuoju
nuo dangaus
vėsias rasas nukrėtus
rytui praustis

iki gilaus
žinojimo vandens

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-06-28 22:37:58

man praktiškai visos eilės anamcaros patinka...reikalinga knygelė :)...labai subtiliai reiškiamos mintys

Anonimas

Sukurta: 2010-06-28 21:16:53

Seniai neskaičiau kūrybos. Profesionalios ir ne. Užbėgau į žž, atsiverčiau pirmą kūrinį, o čia toks grožis... Laiku ir vietoj. Šaunuolė. Žydėk:-)

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-06-28 21:03:48

lyriškai giliai