Santrauka:
Živilė: “Na, gerai, Dieve. Kristus kentėjo dėl žmonių. O dėl ko tada kenčia žmonės?"
Ar manote, kad lengva būti danguje?
Kad lig ausų šypsnys
It žaibas šviečia veidą?
Ne taip, deja, ne taip...
Sustojęs laikas
Žiūri į akis -
O akys, žvilgsniu prakerta padangę
Ir tūpia tartum vieversys
Ant pilko lauko,
Kur lizdely mažame
Ir pats kadais išaugo.
Kad ir danguj,
O neišnyksta poreikis žinoti:
- Dzievuli, pakuždėki kur
Šiose platybėse tavęs ieškoti?
Šiandieną vėl man priminė laikus,
Kai pats dar vaikas
Ir kreivoja raidės
Per pokarį, suvilgyta krauju.
Atrodo, savo klausimus girdžiu:
“Na, gerai, Dieve. Kristus kentėjo dėl žmonių. O dėl ko tada kenčia žmonės?“
Živilė 2 kl.
“Ar tu supranti, kaip gėda būti neturtinga?"
Laima 2 kl.
Ne pokario laiškai.
Bet kaip man patikėti,
Kad rašo juos ne pokario vaikai,
Kur pučia skersvėjai,
Kur alkana ir šalta?
- Dzievuli, pakuždėki, kur
Šiose platybėse tavęs ieškoti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-28 23:55:44
Labai gilūs pastebėjimai, perleisti per jausmus.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-06-28 23:05:11
...tyra ir skaidru iki ašarų...tikriausiai ir Dievas pravirksta nuo tokių vaikiškų laiškų....labai...
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-06-28 13:18:42
Jau neįsivaizduoju kaip reikėtų pradėt dieną neperskaičius Jūsų darbelių.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-28 12:05:39
...nuoširdus pamąstymas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-28 11:24:38
Dzievuli, pakuždėki, kur
žmogus kentėt nenori... tik džiaugtis juoktis ... lyg beprotis