Santrauka:
tam stebuklui,
kada tyla turi prasmę ir vardą
kada nebaisu
ir miela
girdėti svetimą miegą
švelnų ir saldų
beveik savą
tylus virpėjimas
širdies kertėj
kai nusileidžia
žiovulys kai sninga
sapnais į atmerktas
akis malda
iš dievo lūpų
kai prasmės pristinga
iki nakties
gili žalia žolė
brendu per ją
iki tamsos įmirkus
klausau kaip virpa
atmintis delnuos
kai danguje
pasauliai susitinka
nebeprisimenu
kaip kvepia dobilai
nebegirdžiu
kaip šunramunės skleidžias
tačiau brendu
kvėpuodama giliai
su dievo kuždesiu
nuo draugo rankos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-26 16:13:06
Sujaudino sielą, tos menkos klaidelės– niekas, palyginus su pateiktais jausmais ir vaizdiniais.Sėkmės.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-06-26 16:03:58
Šiltas ir jaukus taip ir norisi prisiliesti.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-06-26 14:48:59
Neskubėk spausdindama, nes vis praleidi po kokią klaidelę.O pati kūrinio dvasia labai ažūrinė, stipriais mazgeliais sutvirtintos metaforos.Šaunuolė.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-06-26 14:27:47
Gvėpuodama? Mhm gal Kvėpuodama?
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-06-26 13:44:47
...neapsakoma šiluma dvelkiantis...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-26 12:43:59
čia apie gyvenimą :)