tylus virpėjimas
širdies kertėj

kai nusileidžia
žiovulys kai sninga

sapnais į atmerktas
akis malda

iš dievo lūpų
kai prasmės pristinga

iki nakties
gili žalia žolė

brendu per ją
iki tamsos įmirkus

klausau kaip virpa
atmintis delnuos

kai danguje
pasauliai susitinka

nebeprisimenu
kaip kvepia dobilai

nebegirdžiu
kaip šunramunės skleidžias

tačiau brendu
kvėpuodama giliai

su dievo kuždesiu
nuo draugo rankos