Santrauka:
............................
gal dar atlėgs - po debesį, po sausrą,
ir bus taip gera, kai dangus nelis,
o aš į Tavo miestą atkeliausiu,
ir vaikščiosiu, nuleidusi akis -
bijodama, tikėdama, ant pirštų,
vos vos palietus žemę, kur ėjai.
jau supratau, kad viskas žemėj miršta;
bet kaip baisu suvokt, kad tu mirei.
kad viską, ką surinkom po truputį
apgaubs buitis pilkai senom skarom:
ir man vienai reikės su rytu būti -
visai vienai lemtingom valandom,
kada ne visos maldos surimuotos
ir ne visi laiškai su mintimis -
aš dar rašysiu eilutes kuprotas,
ir vilsiuos, kad rūkais jos tau atskris.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-25 22:40:03
Labai jautriai, o eiles rašot visai ne kuprotas ir rūkais jos bus nusiųstos kam reikia.Tik nepraraskit viltį.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-06-25 22:36:05
lenkiu galvą - žemai, žemai...
nedrįstu rašyti - patiko, ar gražiai. tokios eilės turi savo kainą, gal net neturi - jos neįkainojamos, kai kalba ne žodžiai , o skausmas JUODU ant balto, tikras, išgyventas ir nesumeluotas, belieka priklaupt autorės talentui išsakyt save. ačiū - pasiimu eiles, širdgėlos pasidalint neturiu galimybės, o ar tai įmanoma?gal... gal atlėgs...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-25 21:49:40
Labai labai gerai surašėt :)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-06-25 21:36:46
Gražiai apie skausmą. Patiko.:))
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-25 20:46:21
Santūrus netekties skausmas, jaudinantis ir viltingas, tačiau neduokdie nė vienam patirti panašų jausmą.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-06-25 20:09:51
Šaunuolė. Labai patiko.Melancholiški,jautrūs niuansai.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-06-25 20:04:44
Skaudžiai nudilgino širdį. Iškalbėta į akis, iškalbėta su meile, iškalbėta akimis...