Pilkoj žmonių minioj
Su rūškanais veidais
Išsigandusi blaškaus
Nežinodama kur pasidėt.
Bejausmiai padarai,
Skubantys pro šalį
Tik sušvinta
Ir vėl pradingsta horizonte.
O aš stoviu vieniša
Kažkur tarp svetimų
Ir stebiuos tais manikenais,
Kuriems gyvenimas
Tik varginanti rutina.
Ir nesuprantu kodėl
Juk gyvenimas toks trumpas
Ir toks gražus,
Nepaisant visko...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-06-28 15:16:58
Jei lyrinio subjekto santykis su bejausmiais padarais neigiamas ( o čia taip ir yra), tai teigiamą atspalvį turintį žodį ,,sušvinta" keisčiau ,,sušmėžuoja" ar dar kitaip.
Idėja truputėlį per nuoga.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-25 22:46:25
Pasijutau kaip vieniša džiunglėse, o mane supa baisūs žvėrys.O gyvenimas tikrai gražus, tik tą grožį gal vertėtų kitur ieškoti.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-06-25 20:01:41
Gerai... Svarbu pozityvumas.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-06-25 13:05:43
Gyvenimas yra gražus.Eilėraštyje dilema keičia dilemą.
Vartotojas (-a): Regina Tamošiūnaitė
Sukurta: 2010-06-25 12:15:42
Kūrinys patinka, tik jo nostalgija veikia, tokius stengiuosi retai skaityti. Aš gal kažkokia...vis stengiuosi rodytis, kad esu linksma, nerūpestinga, kad man gera gyventi.