Ne horizontai išbarstė tave,
Voratinkliai surišo,-
Svajonėmis aš užspranginau
Laukimą.
Šis vienišas tyso,
Atgailos šešėliais apgaubtas-
Net ryto vėsa jų nebaido...
Kaitroj jie kyla angelais,
Plunksnas barstydami
Į laukiančius delnus.
Neskrisi daugiau,
Net mintį lauk varysi-
Išdilęs laikas kelio nerodys.
Girdėsi varpus,
Pulsi maldai - kas belieka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-06-25 23:24:48
Voratinkliai surišo...
Gal išsivaduos?Nestipriai juk. :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-25 23:00:40
Sunkus tas laukimas, gerai jis perteiktas.Sėkmės.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-06-25 17:50:49
...jausmingas...iš širdies plaukiantis...tikras...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-25 14:27:57
jautru
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-06-25 12:54:39
Išjaustas ir tikras,gražūs vaizdiniai apjuosti ilgesinga melancholija.Žavu.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-06-25 00:36:23
Laukimas - visuomet nėra lengvas. Ryškus jis čia...