Ne horizontai išbarstė tave,
Voratinkliai surišo,-
Svajonėmis aš užspranginau
Laukimą.
Šis vienišas tyso,
Atgailos šešėliais apgaubtas-
Net ryto vėsa jų nebaido...
Kaitroj jie kyla angelais,
Plunksnas barstydami
Į laukiančius delnus.
Neskrisi daugiau,
Net mintį lauk varysi-
Išdilęs laikas kelio nerodys.
Girdėsi varpus,
Pulsi maldai - kas belieka.