Palikau su dangaus vieversiais
Savo širdį džiaugsmą giedoti,
Virš laukų, kur žingsneliais mažais
Skruzdės sudera ilgį ir plotį.
Palikau rankas daržuose,
Ten, kur saujos tikėjimo pilnos,
Kai slėpynių eini su griežle,
Kai naktis – kvapnios prieblandos pilkos.
Palikau akis ant klevų,
Kai šalna juos prabangiai aprėdo,
Kai ryškėja visur pamažu
Laiko buvusio regimos pėdos.
Tik bijau pasilikt žiemoje,
Užsiklojusi baltą drobulę,
Sprangioje šermenų tyloje,
Kur vienatvėje liekanos dūla.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-24 16:41:39
išmoningai aprašyta būtis, o vienatvėje ji nepasiliks- ne....vis tiek kas nors į širdį, į ausį pakuždės ar suvirpės ir vėl kelsies... :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-24 00:05:09
Labai vaizdingai aprašyta.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-06-23 20:50:34
:) Šaunu,kad pasilikot.Visur po truputį.Labai vaizdingai lengvai.
Tik kodėl su žiema taip atšiauriai?
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-23 17:30:27
Visi keturi metų laikai posmuose ir tarsi visas gyvenimas prabėga, dalinant save... Gilus.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-23 17:16:42
nuvilnijo ir paliko giliai...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-06-23 16:15:49
Dainuojanti virpanti siela, nebijok, o ir toliau spindėk poezijos lašeliais!
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-06-23 15:58:57
Ir aš nemėgstu žiemos, bet reikia ir jos... Patiko.
Vartotojas (-a): barbė
Sukurta: 2010-06-23 15:48:22
Labai gražu. Miela skaityti, žodžiai patys liejasi.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-23 15:45:13
nepasiliksi, dušelė juk laisva :) nebebijoki...
ir rašyk tik rašyk