Palikau su dangaus vieversiais
Savo širdį džiaugsmą giedoti,
Virš laukų, kur žingsneliais mažais
Skruzdės sudera ilgį ir plotį.

Palikau rankas daržuose,
Ten, kur saujos tikėjimo pilnos,
Kai slėpynių eini su griežle,
Kai naktis – kvapnios prieblandos pilkos.

Palikau akis ant klevų,
Kai šalna juos prabangiai aprėdo,
Kai ryškėja visur pamažu
Laiko buvusio regimos pėdos.

Tik bijau pasilikt žiemoje,
Užsiklojusi baltą drobulę,
Sprangioje šermenų tyloje,
Kur vienatvėje liekanos dūla.