Du žodžiai
Kažkas paleido
Piktą žodį...
Aštrus, kaip strėlė,
Jis pervėrė širdį
Ir kraujuotas
Nukrito prie kojų.
Pakėliau tą žodį,
Nušluosčiau.
Sušildžiau.
Nusišypsojau.
Pasakiau,
Kad jau neskauda.
Kad nepykstu,
Kad atleidau.
Bet žodis paliko -
Kaip randas...
Aš jo neišmečiau,
Nepamiršau...
Nes niekas nepasakė
Kito žodžio,
To stebuklingojo
ATSIPRAŠAU!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-06-21 22:01:36
Viskas aprašyta teisingai.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-21 21:27:29
Du žodžiai: į dūšią ir iš dūšios...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-06-21 19:29:57
kam rašyti tokius darbus?
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-06-21 18:32:15
Taip. Kartais reikia tiek nedaug, kad tą įskaudinusį pamirštume...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-21 14:05:35
NušluoSčiau.
Jausminukas. Perkeliu.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-06-21 12:56:45
Pirmos 15 eilučių puikios ir lakoniškumu, ir minties paprastumu. O 16 - 21 eilutėse kažko per daug, tas lakoniškumas pabėga...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-21 11:33:52
Puikiai atspindėtas įskaudinto žmogaus jausmas ir ilgas laukimas išganingojo ATSIPRAŠAU, kuris gyvenime stebuklus daro.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2010-06-21 11:12:26
Taip, retėja tarp mūsų žodžių AČIŪ, ATSIPRAŠAU. O gaila...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-21 10:30:33
Labai labai gražiai apliūliavot :)...pasiimu