Kažkas paleido
Piktą žodį...
Aštrus, kaip strėlė,
Jis pervėrė širdį
Ir kraujuotas
Nukrito prie kojų.
Pakėliau tą žodį,
Nušluosčiau.
Sušildžiau.
Nusišypsojau.
Pasakiau,
Kad jau neskauda.
Kad nepykstu,
Kad atleidau.
Bet žodis paliko -
Kaip randas...

Aš jo neišmečiau,
Nepamiršau...
Nes niekas nepasakė
Kito žodžio,
To stebuklingojo
ATSIPRAŠAU!