Santrauka:
Esu laiminga, kad turėjau galimybę pasidžiaugti jūra ir pajūrio smėliu.
Pavargo saulė, krito ir nuskendo,
Balta žuvėdra klykteli prieš miegą.
Lengva bangelė ritasi į krantą,
Paglosčiusi ir vėlei jį palieka.
- Sugrįžk atgal! - šaukiu aš jai ir moju, -
Nuplauk ant smėlio laišką parašytą.
Be žodžių glusteli prie mano kojų,
Galbūt, jinai pati skaitys lig ryto.
Nutyla pėdos, smėlyje įmintos,
Jau vakaras, bet neužmiega jūra.
Lyg paukščiai skrenda tolin šviesios mintys,
O bangos ritasi ir dūžta, gūra.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-22 00:45:55
Labai gražu ir labai vaizdinga. Mano skoniui :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-21 21:21:23
Pabuvau mintimis pajūry... Vaizdinga...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2010-06-21 19:32:57
Ačiū visiems, pasidžiaugusiems kartu su manimi.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-06-21 19:27:46
lyrika čia lyrika
paskutinio posmo pirmos dvi eilutės gražios man
visa kita šiaip sau
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-21 16:40:30
Nuoširdus, gražiai pateiktas.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-21 14:07:13
Tradicinis, plaukiantis kalbėjimas. Kažkam to reikia.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-21 11:53:57
Mintys tarsi jūros bangos nuvilnija į skaitytojo širdį ir ilgam pasilieka.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-06-21 10:31:53
Fantastiški vakarai prie jūros... Perskaičiau ir sukilo jausmai, ačiū!
Anonimas
Sukurta: 2010-06-21 10:12:01
Šviesi mintis, tobula forma. Norisi padėkoti už malonumą skaityti