Pavargo saulė, krito ir nuskendo,
Balta žuvėdra klykteli prieš miegą.
Lengva bangelė ritasi į krantą,
Paglosčiusi ir vėlei jį palieka.

- Sugrįžk atgal! - šaukiu aš jai ir moju, -
Nuplauk ant smėlio laišką parašytą.
Be žodžių glusteli prie mano kojų,
Galbūt, jinai pati skaitys lig ryto.

Nutyla pėdos, smėlyje įmintos,
Jau vakaras, bet neužmiega jūra.
Lyg paukščiai skrenda tolin šviesios mintys,
O bangos ritasi ir dūžta, gūra.