Tyliai verkia pavargęs dangus.
Langu rieda perliniai karoliai.
Kambarėlis nešildo jaukus.
Ir koks kietas tas nemigos guolis.
Už langų vien tamsa ir lietus.
Tarsi veidrodis – sielą atspindi.
Pasakyki, lemtie, kas gi bus?
Ir ar ilgai rakštis durstys širdį?
Nėra atsako. Kapsi lašai.
Plauna skausmą ir mintį juodžiausią.
Tyliai šnabšda – pati juk žinai,
kaip atrasti kelelį tiesiausią.
Prasiveržia į šviesą mintis.
Skaudžią rakštį lietus tegu plauna.
Liejas upė. Tuoj rytas nušvis.
Ir jausmai palengva atsigauna...
2010. 06. 21.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-06-27 18:20:25
Dėl antro posmelio antrinu spilgutei, o eilius gražus.
Pirmas ir paskutinis posmai - super.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-23 15:23:38
Galvoju, kokios savijautos lietus ima atrodyt sunkiu... Manyčiau, šiek tiek nuodėminga jį lyginti su perlais.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-22 00:43:58
Gerai perteikta nuotaika. Ir visgi pabaiga optimistinė :)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-06-21 21:56:45
patiko pirmasis, su perliniais karoliais, o ir nemigos guolis - toks įtikinantis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-21 21:07:40
Pritariu spilgutei dėl tos vienos eilutės....
Man gražus eiliukas, nors jausmas ir su rakštimi jame... :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-06-21 19:16:24
gal ir skaudus
tačiau per daug girdėti motyvai
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-21 16:30:43
Antrame stulpelyje stringa ketvirta eilutė. O nemiga puikiai aprašyta, neprigrūsta nereikalingų žodžių ir minčių, kraupoka, bet toks yra gyvenimas, su diena ir naktimi, su šviesa ir tamsa. Su rytmečiu atsigauna viskas.Sėkmės.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-06-21 08:46:04
Labai jau gūdu pasidaro. Ačiū, Dievui, kad vėl atsigauna. Tiesa, antro posmo pabaiga nori kažo kito.