Tyliai verkia pavargęs dangus.
Langu rieda perliniai karoliai.
Kambarėlis nešildo jaukus.
Ir koks kietas tas nemigos guolis.

Už langų vien tamsa ir lietus.
Tarsi veidrodis – sielą atspindi.
Pasakyki, lemtie, kas gi bus?
Ir ar ilgai rakštis durstys širdį?

Nėra atsako. Kapsi lašai.
Plauna skausmą ir mintį juodžiausią.
Tyliai šnabšda – pati juk žinai,
kaip atrasti kelelį tiesiausią.

Prasiveržia į šviesą mintis.
Skaudžią rakštį lietus tegu plauna.
Liejas upė. Tuoj rytas nušvis.
Ir jausmai palengva atsigauna...


2010. 06. 21.