Iš vasaros tylos išplaukia bočių vėlės,
Vandens ramybėj aiškiai skamba praeitis.
Po Joninių stebuklų galios nebeteko gėlės –
Dienų kaitoj jos pagels ir nuvys.
Iš vasaros tylos ateina ilgesys –
Toks nenusakomas, gilus, lyg iš dausų.
Mintis per naktį mintį vis
Ir nepaliaus kankinti: kas esu?
Iš vasaros tylos ataidi rudens godos,
Ilgėjančių naktų šešėliai tolin driekias.
Birželio žaltyvkslės sapnuose rodos,
O kalendoriuje – rugpjūčio dienų riekės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-21 20:59:21
Tokios Joninės, grasinančios apmąstymais "kas esu".
Paskutinė eilutė žavi...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-06-21 19:11:41
šį kart patiko
Mačerniškai nuskambėjo
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-21 16:20:15
Užkliuvo ketvirta eilutė. Ir aš panaudočiau ...nebetenka gėlės..., nes paskui būsimasis laikas – ...pagels ir nuvys... Labai raiškus,palieka širdyje pėdsaką Ačiū.(bet čia tik mano nuomonė, jūs autorius, jūs ir sprendžiat.)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-06-21 08:40:44
Taip. Nostalgija, o rimas netrukdo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-21 03:33:10
Geras, Titanai, rimas, tikrai geras. Ir eilius puikus.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-21 02:09:18
rimas - tikrai geras, išskyrus, aišku, gėlės / vėlės plius ketvirta eilutė ritmiškai suklumba. tačiau šis techninis brokas atleistinas, nes skaitai ir jauti, kad čia jau poezija - tikra, nesumeluota, išgyventa iki sielos gelmių, jaučiama nostalgija, kartu lyrheras lyg medituotų ruošdamsis tam, kas dar tik bus. kitaip sakant, tarp kažkada ir kada nors bandoma susivokti, kas esu dabar. ar tai įmanoma? vargiai...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-21 01:33:34
Būtų nuostabu. Jei ne rimas.