Santrauka:
Tai tikrai paslaptis mums:)
Iš kur mylimieji išnyra - migdolais prakvipę upeliai,
Išrausvintos kalvos nuo žiedlapių lauko gėlių.
Galbūt ten balti angelai popieriniais sparneliais
Ir dieviškas slėnis, kuriam mažas vaikščiojai tu.
Ten viskas ne taip, kaip vaikystėje mano vaidenos:
Juodi katinai su kraujuotom pelėm dantyse
Ir piktas kaimynas per naktį vėjuotą stuksenęs
Prakeikęs pasaulį, nes jam nepatinka tyla.
Dabar rimsta langas, kada mylimasis prieina,
Skaniai migdolėja po kojom kiekviena pėda.
Aš ieškau kas kartą to dieviškai mistiško slėnio:
Iš kur mylimieji išnyra – graži nežinia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-21 22:24:10
Kvepia migdolais... Laukimo su klaustukais akys...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-21 06:57:55
paskutinė eilutė- gražiai išsakyta gyvenimo tiesa
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-21 00:30:47
Gražus išsireiškimas /migdolėja po kojom kiekviena pėda/. Švelnus ir man pasirodė truputį liūdnas kūrinys. Patiko eilėraštis, labai geras darbas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-20 23:53:48
tikrai pradedu jausti jūsų eilių aitrų gilumą...jau toks tas mūsų gyvenimas, jei padangėm neplasnoji...patiko labai :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-20 23:50:27
Patiko man tie migdoliniai upeliai....:) Greičiausiai HCN kaltas...:)