Iš kur mylimieji išnyra - migdolais prakvipę upeliai,
Išrausvintos kalvos nuo žiedlapių lauko gėlių.
Galbūt ten balti angelai popieriniais sparneliais
Ir dieviškas slėnis, kuriam mažas vaikščiojai tu.
Ten viskas ne taip, kaip vaikystėje mano vaidenos:
Juodi  katinai su kraujuotom pelėm dantyse
Ir piktas kaimynas per naktį vėjuotą  stuksenęs
Prakeikęs pasaulį, nes jam nepatinka tyla.
Dabar rimsta langas, kada mylimasis prieina,
Skaniai   migdolėja po kojom kiekviena pėda.
Aš ieškau kas kartą to dieviškai mistiško slėnio:
Iš kur mylimieji išnyra – graži nežinia.