Ach, mylėjai mane,
Dobilėli trilapi,
Paklydimuos savuos
Nemačiau aš tavęs.
Vis ieškojau, pablūdus,
Jo tiktai – keturlapio,
Tavo pievų rasom
Vis braidžiau: nesurast...
Ir tik Joninių naktį,
Paslaptingam sapne,
Nušvitai, dobilėli –
Tu paparčio žiede.
Ir tuomet suspurdėjo
Man širdelė – gana,
Prie tavęs prisiglausiu,
Būsiu tavo rasa...
Bet iš sapno pakirdus,
Vėl, skrajūnė dalia,
Pievom vėju nuskriejo –
Jai tavęs negana.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-21 22:32:49
Slaptingai paslaptingai, švelniai ir Joniniškai...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-06-21 07:39:31
Švelnus, nuotaikingas eiliukas. Lengvas, kaip pūkelis. Patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-20 23:18:27
Kažkaip užstrigo Neskamba man ta eilutė.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-20 18:33:03
šauniai ;)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-20 16:36:12
Kol vidudienį saulės atokaitoj
Penkialapį sumintą radau.
Labai gražiai gvildenama amžina geresniojo ieškojimo tema. Kai visų netenki, pamatai, kas ko vertas, bet dažniausiai jau būna per vėlu.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-20 15:35:01
jo, pritariu del tesinio
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-06-20 14:38:45
Taip būna... ieško žmonės nežinia ko, o kad po akimis viskas net nesusimąsto. Laimė, tam, kuris randa... Bet drįsčiau teigti, jog tokių reta... Pažįstama ir išgyventa. Ačiū, labai patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-20 13:56:20
gal kas pataisytų pabaigą:/vis braidžiau: nesurast...
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-06-20 12:08:44
"Tavo pievų rasom" Man jautriai nuskambėjo.