. Gali atvert šaltam mėnuliui sielos požemius.
                        Lai sraunūs vandenys į kūną įsilies.
                        Blyškiai bedugnei prasižioti norisi,
                        Ištroškus ji ne kraujo - netekties.

                                           Ties ja lengvi balti šešėliai,
                                           Kadais suradę mirtį amžiną klajoja.
                                           O susikūrę prarajos imperijos,
                                           Klaikia mirtim ir tuštuma alsuoja.

                       Ji pasiglemš ir žilą tavo paslaptį.
                       Prarys ir laiką, niekieno skaičiuotą.
                       Atverk juodam mėnuliui tiesą apie praeitį,
                       Kuri gilioj bedugnėj užkoduota.