Bedugnė
. Gali atvert šaltam mėnuliui sielos požemius.
Lai sraunūs vandenys į kūną įsilies.
Blyškiai bedugnei prasižioti norisi,
Ištroškus ji ne kraujo - netekties.
Ties ja lengvi balti šešėliai,
Kadais suradę mirtį amžiną klajoja.
O susikūrę prarajos imperijos,
Klaikia mirtim ir tuštuma alsuoja.
Ji pasiglemš ir žilą tavo paslaptį.
Prarys ir laiką, niekieno skaičiuotą.
Atverk juodam mėnuliui tiesą apie praeitį,
Kuri gilioj bedugnėj užkoduota.