Buvo kartą gyvenimas

Savo suskeldėjusiomis rankomis
vėl ir vėl iš naujo
rėmini mane
paveikslo formalu
baroko stiliaus.

Kadėl gi šauki naktį
kai mūsų dangus ir taip juodas
kai mums lietūs lyja ir lyja
kapsi nuo lūpų
ir baigiasi kojom.

Rytas mums neateina
laiptais lipam ir lipam
viens į kito širdį
nepasiekiam -
pritrūksta vos kelių laiptelių.

Mūsų sielose nei randų netrūksta
nei vagų išdegusių nuo skausmo
o ir dvasiose mūs taip tamsu...

Viešpatie, įjunk šviesą.
Panama

2010-06-18 11:21:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vytautė

Sukurta: 2011-09-06 22:22:18

pirmas stulpelis patiko

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-09-04 21:08:52

''Rytas mums neateina
laiptais lipam ir lipam
viens į kito širdį
nepasiekiam -
pritrūksta vos kelių laiptelių.''-
originalu

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2010-06-18 19:43:38

Pirma strofa kažkui išsiskiria iš kitų. Ją arba visai išbraukti arba kaip nors išskirti, kaip srautą... O šiaip visai patiko.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-18 16:04:29

Nesupratau ...paveikslo formalu...Kadėl... O ką nuo šaukimo pajuosta dar labiau dangus? Ir čia tas trumpinys MŪS, kaip man aiškino GLP , nereikia jo naudoti. Dalinuosi duotomis pamokomis.Atleiskit, jei mano nuomonė nesutampa su jūsiške ir sėkmės.

Anonimas

Sukurta: 2010-06-18 14:22:15

kreipinys pabaigoj - banalus ir nuspėjamas. vis dėlto nuo antros strofos iki to banalaus kreipinio tekstas mane užkabino. pirma strofa - silpna, vėl ir vėl iš naujo - sviestas svistuotas.

Anonimas

Sukurta: 2010-06-18 12:02:04

Įjunk šviesą.

Liux

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-06-18 11:46:49

Sunkus ėjimas link... tikslo? vienas kito? Paskutinė eilutė man nuskambėjo tvirtai, žinant ko nori.
Lyg atspirties taškas į šviesą.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-06-18 11:36:27

pasiimu...sujaudino