Savo suskeldėjusiomis rankomis
vėl ir vėl iš naujo
rėmini mane
paveikslo formalu
baroko stiliaus.

Kadėl gi šauki naktį
kai mūsų dangus ir taip juodas
kai mums lietūs lyja ir lyja
kapsi nuo lūpų
ir baigiasi kojom.

Rytas mums neateina
laiptais lipam ir lipam
viens į kito širdį
nepasiekiam -
pritrūksta vos kelių laiptelių.

Mūsų sielose nei randų netrūksta
nei vagų išdegusių nuo skausmo
o ir dvasiose mūs taip tamsu...

Viešpatie, įjunk šviesą.