Aplink markstosi žali ežerai.
Pailsęs mėnuo gano nepaklusnius debesis.
O aš stoviu žemės vidury,
Atsirėmusi į savo beveik nesuteptą
Sąžinę.
Sulaukiu, kol baigia nužydėti žvaigždės,
Kol lietus sudrėkina pievų drobę.
Stebiu rytinį bičių šokį
Ant nuolankiai nurimusių dobilų.
Aušta.
Pro mane lekia įkyri diena,
Nuspalvinta pilka kasdienybe.
Vis dar kybau tarp vakar ir šiandien,
Nes paklydau savo pačios
Vasaroje.
Gaiva
2010-06-18 08:25:19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-18 16:30:42
pritariu Spikai :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-18 15:41:51
Retai dabar tokių surasi ...su beveik nesutepta sąžine. Sveikinu.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-06-18 15:34:54
Išbraidžiau, o Tu ?
Atsirėmusi nuolankiai paklydai?
Gražus eiliukas:))
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-18 10:21:17
aš tai trokštu ežerų, laukų, bičių šokio, lietaus sudrėkintos pievų drobės-----labai gražus vaizdas jūsų nupieštas----bet sėdžiu prie kompo, kramtau Ekcel ir pavydžiu baltai...aišku,- tik ne vienatvės :)....patiko labai eilės
Vartotojas (-a): kaktusiukas
Sukurta: 2010-06-18 09:14:32
Ir aš paklydau...bet vis tik vasara-ji tokia trumpa...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-06-18 08:37:26
..patiko, vasarokime...:)