Tas rytmečio lengvumas ant blakstienų.
Ir tolimas aidas pro rūką ežerų.
Iš praeities negrįžtame po vieną.
Eikš su manim. Tave kviečiu.
Sklaidau minčių lapus lyg seną knygą.
Dar sugrįžtu takais su smilgų bokštais.
Paliesdama svajonių stygą,
Stengiuos susigrąžint, kas buvo trokštama.
Tai tu tame troškimų svaiguly.
Man pasiduodi, ištiesi rankas.
Aš jau sklendžiu. Jaučiu esi.
Ir vėl turiu glėby savas svajas...
Gaiva
2010-06-17 17:48:42
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaktusiukas
Sukurta: 2010-06-18 09:24:17
Dauguma nemėgsta sentimentalių eilių.Slepia jausmus...Bėga nuo praeities.Ar ne taip vis labiau svetimėjam?...
Man-gražu.Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-17 19:46:01
O jums niekada nekilo noras pasakyti originaliai? Taip, kaip niekas nesakė?
Sėkmės.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-17 19:37:39
Tas rytmečio lengvumas ant blakstienų - taip ir nuplazdėjo... ;)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-17 18:00:08
užsisvajojimas geras dalykas :)