Tas rytmečio lengvumas ant blakstienų.
Ir tolimas aidas pro rūką ežerų.
Iš praeities negrįžtame po vieną.
Eikš su manim. Tave kviečiu.

Sklaidau minčių lapus lyg seną knygą.
Dar sugrįžtu takais su smilgų bokštais.
Paliesdama svajonių stygą,
Stengiuos susigrąžint, kas buvo trokštama.

Tai tu tame troškimų svaiguly.
Man pasiduodi, ištiesi rankas.
Aš jau sklendžiu. Jaučiu esi.
Ir vėl turiu glėby savas svajas...