Man patinka šypsena bevasarėjant.
mažos boružės didelė širdis,
meduotos, tavo skanios lūpos,
ir saulės nubučiuotas veidas.
Ištinka nemiga, nors melavau,
nekantriai laukdamas rytojaus,
nepamenu keistos nakties šešėlio,
džiaugiaus atradęs naują dieną.
Vėl šiluma, ištirpdanti ledus,
nuskriejo, per miegančią alėją,
nepaisant posukio į ateitį,
tie žvilgsniai susitikdavo kaskart.
Kai mėtomės vis mintimis,
gal tylime apie tą patį,
tik šokis užburia per nemigą,
vis apkabint ir nepaleist daugiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-06-17 19:33:20
*su mintimis
Anonimas
Sukurta: 2010-06-17 19:32:38
;) > mano literatūrinis išprusimas per žemas, kad suprasčiau šį žodį.
Trūksta prasminio centro, meninės kalbos, paprasčiausios logikos ir klaidų išsitaisymo. Taip, žodžiai gražūs, bet su mintys... Mintys?
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-17 08:17:51
lyg ir gražios mintys, žodžiai :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-17 07:21:43
pirmas ir paskutinis posmas patiko