Didybės (dar pasakys Medeleinė, kad esu visai beraštė) :) „Pelę“ reikia pirkti. Tai jau kitus pakomentuosiu gal vėliau, nes tingiu skaityti labai :)

Didibės manija apėmusi autorę, kurtizaniškumo sindromas. Jėzau Marja, tai kiek ten tų vyrų turi būti, jei jau nebespėjama net šizofrenijos atskirti!? Net „ciferblatai“ mano palūžo iš juoko. :D
Rupuncyte, sutinku tik su vienu autorės teiginiu: aš renkuosi būti laiminga... nes ir mano katinas
vaikšto vienas stogais į dangų vis beldžiasi į Dievulio vartus :)

Pirmiausia apie komentarus.
iš kart, dar kart rašoma kartu - iškart, darkart.
Na kodėl hiperdramatizavimas? Gal tiesiog tų vyrų buvo septyni?:-) Man tai nieko šita vieta. Ir netgi dažnai pasitaikanti gyvenime - nemylėję grįžta staiga pradėję mylėti. Tik va tas meilės objektas jų nebepriima - spynos pakeistos.

Pirmoj strofoj nekartočiau tų visų vyrų, kurie nemylėjo.
Laikrodžiai pirmoje strofoje yra lyg šalutinis vyksmo motyvas - čia jie tik pasako, kad per ilgai tie vyrai laukė iki kol jų meilė atsiras. Čia centre - nemylėjusių grįžimas.
Antroji strofa pradedama tuo šalutiniu motyvu - laikrodžiais. Ir čia jau sąmonės srautas... Sakyčiau nelabai motyvuotas. Ciferblatai dūžta - lyr. subjektui nebesvarbus laikas? Bet juk dėl jo anksčiau tie vyrai ir buvo atmesti. Katinas - kur noriu, ten vienas ir vaikštau - jau kažkoks susidvejinimas (ne aš katinas, o manokatinas, nors realiai pats subjektas elgiasi kaip katinas), toliau tas šizofrenijos įspūdis tik stiprėja... Nebeįtikina susitiksit. Po tokios mišrainės labiau tiktų susitiksim. Tie vyrai dėl antros strofos atrodo sveikesni, nei pats lyr. subjektas.

Iš tos interpretacijos šiokios tokios išvados.
Antroji strofa turi bene didžiausią svorį, savrbą, bet ją reikia gryninti, švarinti, racionalinti. Esmę eiliaus supratau, nes ir man artima. Bet čia juk eilėraštis - reikia ne tik esmės, bet ir raiškos.
Ir tų savo ne/mylėtų vyrų nereikėtų vadinti šizofrenikais. Kažkoks užgauto žmogaus kaltinimas, kai neturi ko prikišti, tai durnium pavadini:-))

Pirmas ir trečias segmentai patiko (tik pirmajam nenorėčiau to kartojimo), bet antrasis dar tvarkytinas.

P.S. Šiuo vasaros apatijos laikotarpiu baisutėliausiai tau pavydžiu tokio ekspresyvaus pykčio:-)

Piktokai, tiesmukai, gal net teisingai.Kapotas vaizdas, tačiau bendratis jaučiama.Gal tie vyrai turi savo tiesą?

reiktų supaprastinti iki bendro vardiklio... kažkas jame yra , bet susimazgė

na nežinau...nebūtina iš kart: šizofrenikai, jei nesugeba tų spynų atrakinti...gal tiesiog raktas spynos neatitiko :)...labai įdomiai pateikta tema pasvarstymams :)

Aš nusijuokiau :) Pataisei nuotaiką su hare rama bei šizofrenikais. Bet kaip ten su tomis septyniomis spynomis? Čia tas kodas mane klaidina, o gal kiekvienam pagal sugedimo laipsnį ;)

grįžau įkvepiu oro skaitau dar kart geras įspūdis liko

dvi strofos galėtų būti atskiri gabalai, vadinasi nėra vientisas šis eilėraštis proza. pats laikas būtų išaugti tuos šizofrenikus poezijoje, o tai labai jau paaugliškai skamba. katinas - pro šalį. pabaiga - šyziška blogąja prasme. apmąstyčiau ir pačią formą ei skyrybą.

ir dar čia pagalvojau, kad hiperdramatizavimas irgi neįtikina, pvz., net septyniais, ir visi sulūžę (!!!), raktais bandė atrakinti jau pakeistas (!!!) spynas. ohoho...

susitiksit vasaros gatvėj šizofrenikai mano
aš renkuosi būti laiminga - na ja, Vasaros 5 :)

Labai jau originalus. Ir tiek daug visko.Ir raktų, oro tarp...ir bandymų pratęsti giminę, krišnų.Žodžiu– visko .Ir nieko.