visi vyrai kurie manęs nemylėjo
sugrįždavo nuolankiai nuleidę galvas
septyniais sulūžusiais raktais atverti
bandė duris o spynos jau pakeistos kol
visi vyrai kurie manęs nemylėjo prisuko
laikrodžius per daug prisirinko oro tarp

ciferblatai dūžta įkvėpus troškina iškvėpus
dūsti tu pažiūrėk tai tik bandymas pratęsti
giminę tavo geras genotipas o mano katinas
vaikšto vienas stogais į dangų vis beldžiasi
hare krišna rama hare mur vyrai rūko per
pertraukas sako taip lieka įspūdis tiesiai
ant veido per skaidrią prizmę išfiltruotas

susitiksit vasaros gatvėj šizofrenikai mano
aš renkuosi būti laiminga