Ateina žmonės į mūsų širdis -
Atvertos durys jų neišvilios...
O žvaigždės krenta vakarais taip tyliai
Ir niekas niekad jų neatkartos...
Kai klausi, kas užbūrė laiką -
Matuoji jį visai kitu matu.
Pražysta sodai žiemą vien nuo žvilgsnio
Ir vysta pievos - laukti per sunku.
Paskęsta metai - kaip naivi mergaitė
Klausaisi žodžių, rodos, paprastų,
Skambėjime šaltiniai veržias,
Ir patiki - tai tas žmogus...
Gyvenimo per maža, kad suprastum
Už ką, kodėl - jis tau toksai brangus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-06-19 00:22:47
Kaip visada eilutės plaukia iš širdies ir todėl tokios mielos ir artimos
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-06-18 08:46:59
"Ir vysta pievos-laukti per sunku".
Manau,visgi verta.O,ar tas žmogus atėjo į širdį,niekas nežino.
Jei brangus,lai pabūna :) .
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-06-17 14:40:08
Romantiškos atsakymo paieškos ištekėjo sklandžiai.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-06-17 00:42:44
Ir patiki - tai tas žmogus... - o aš čia ir užbaigčiau. Smagu skaityti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-17 00:41:05
Tai ir man patiko, tikrai patiko, bet lieku be žodžių, nes jau viskas pasakyta.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-17 00:39:07
O man patiko.Ir pabaiga visai normali.( aišku, tai moteriška logika, pasakytų vyrai)Sėkmės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-17 00:37:04
Specialistai gerai įvertino ;) Belieka pritarti.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-17 00:23:04
visai nieko, tik pabaigos ne tokios banalios norėrųsi.