Santrauka:
senatvė-liūdesys ir vienatvė
iš akmens tylumų mano miestą vienatvė išaudė
ir paliko be vėjo ir drungno kelionių vandens -
tik pilkoji naktis kiek nustebinta pyko ir raudo,
nes suprato staiga, kad jos fiesta ilgai negyvens,
kad jaunystė tyčiom pasiliko prie panerio šlaito
kad sugrįžtų rytais pirmutinės aistros apsupty,
su čigonais linksmais iš praėjusio kliedesio laiko,
to svaiginančio laiko,kai blaivūs atrodė girti,
kai akmuo buvo šiltas nuo mūsų jaukių palietimų –
ir tikėjom, kad medžiai neauga palaukėj vieni,
o dabar šioj nakty mano akmenys lyg piligrimai
tūno temstančioj gatvėj tokie vieniši ir pilki...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-06-17 18:22:34
Ne kartą Jums jau sakiau, kad šioje srityje, tokio pobūdžio eilėse, vargu ar yra Jums lygių.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-17 01:01:09
sodrus, stiprus :)...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-17 00:24:39
Labai puikiai rašot. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2010-06-16 23:52:21
Su jausmingu ir vaizdingu sentimentalumu, paskatinusiu ir mano jaunystę pasilikti "prie panerio šlaito, kad sugrįžtų rytais pirmutinės aistros apsupty..." Į Mėgstamiausius :-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-16 23:47:11
Sužavėtas. Esu Jūsų gerbėjas, puikiai rašot.