Žinau - tavęs čia nieks ilgai nesulaikys,
Kaip užtvankos negali sulaikyti upės.
Ateis diena, kai mūsų žingsniai išsiskirs
Ir mano viltys subyrės kaip stiklo šukės.
Vistiek kaip į giliausią prarają krentu
Suvokimu neišmatuojamą, neklusnų jausmą įsileidus.
Kas kartą mirštu ir kaskart naujai gimstu
Kai link manęs palinksta tavo veidas.
kuoka
2010-06-15 20:30:26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-06-15 23:34:40
švelnus kalbėjimas, primityvokas rimas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-15 22:34:02
Taip, pritariu Laumelei, tikrai nepavaldūs protui jausmai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-15 21:45:45
šitie jausmai protui nepavaldūs ;)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-15 21:09:04
Man irgi - puikiai. be ritminių ir riminių kliuvinių ir su prasme...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-06-15 20:40:19
gerai
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-15 20:39:40
Tikrai puikiai skaitosi. Man toks pavyzdinis ritmas, skambiai.