Likus keliems kvartalams iki bendrabučio, nė nepajutau, jog su Robertu pradėjau kalbėti kaip su senu pažįstamu. Vaikinas įdėmiai klausėsi, kartas nuo karto nusišypsojo ir pavargusioms akims neleido užsimerkti. Lauke snyguriavo, tamsą šiek tiek sklaidė žibintų šviesos, o kojas stingdė šaltukas. Sustojome priešais apgriuvusių plytų pastatą. Nežinojau kaip elgtis – pakviesti jį vidun ar pasakyti, kad turiu paruošti referatą. Kol mintyse svarsčiau galimus variantus, Robertas suėmė mane už rankos:
- Buvo labai malonu pabendrauti,- šyptelėjo.
- Amm,- lyg pabudus iš miego nesugebėjau grietai atsakyti.- Tai gal užeisi arbatos ar kavos? Visgi dar ankstyvas rytas, o klaidingų autobusų galėsi pasigauti ir vėliau.
Pradėjome juoktis. Vaikinas nė negalvodamas linktelėjo galva ir mes patraukėme į bendrabutį. Įžengus vidun, nosis užgniaužė pelėsių kvapas. Užlipome į antrą aukštą ir jau stoviniavome prie durų. Bandžiau surasti savo raktus, bet niekaip nesupratau, kur jie galėjo dingti. Pradėjau nervintis, o šalia stovintis Robertas bandė taisyti situaciją savo šypsena. Iškroviau vieną kuprinę, bet raktų joje neradau. Iškuičiau ir antrąją, bet jų ir ten nebuvo. Pasijaučiau beviltiškai: šalia manęs stovėjo beprotiškai gražus nepažįstamasis, o aš kaip pamišėlė įnirtingai krausčiau savo daiktus, tikindama, kad raktai tikrai turi būti kuprinėje.
Galiausiai atsirėmiau į sieną ir užmerkiau akis. Galvoje sukosi autobusai, troleibusai, sapnas, nepažįstamasis, kritimas, raktai.. Kelios dienos, o rodėsi, kad viso savo gyvenimo kelialapį baigiau išnaudoti. Šalia stovintis vaikinas įdėmiai pasižiūrėjo į mane:
- Klausyk, o tu negalėjai palikti raktų svečiuose?
Kokia aš kvailė! Tikriausiai juos palikau pas pusbrolius, ant stalelio prieškambaryje. Dar prieš išeinant išsitraukiau iš kuprinės, kad nereiktų ilgai kuistis išlipus iš autobuso ir neįsidėjau į kišenę.. Na ir išsiblaškymas!
- Tikriausiai tu teisus...- ištariau atsidusdama.
- Tai kur sakei tavo pusbroliai gyvena?
- Na, čia visai netoli.
- Tai galbūt nebereikia klaidingų autobusų? Aš būčiau nieko prieš pasivaikščiojimą rytinio Vilniaus gatvėmis kartu su puikia pašnekove.
- Tu... tu tikrai to nori? - man net žadą atėmė toks pasiūlymas.
- O kodėl gi ne? - juokingą išraišką nustatęs Robertas ištiesė ranką.
- Na, tai turbūt geriausia, kas galėjo įvykti po tokios kelionės namo,- šyptelėjau ir lyg įgavus antrą kvėpavimą pradėjau žingsniuoti laiptų link.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-06-19 22:34:15
bla bla bla bla
vis apie tą patį
kas norit rietis marš į diskusijas
ten prašom
čia tik apie kūrinį
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-18 16:42:28
PRITARIU AK/Trūksta intrigos/.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-17 11:44:16
Gaila, bet iš tuščio į kiaurą. Kalbu ne apie šią dalį, bet apskritai. Manau, tai kaltas ne kas kitas, o taisyklių (rašymo) nebuvimas. Kūrinį negalima kiekviena dalimi rašyti tarsi iš naujo. Nereikia tiek daug veikęjų. Kam jie, jei yra tik tam, kad būtų? Nepaveikūs ir silpni. Geriau trys, bet charakteringi ir stiprūs, nei begalė ,,permatomų,, ir tuo pat metu nematomų. Trūksta intrigos. Sitiacijos pažiūrėjimo iš kito kampo. Originalumo. Taip norėtųsi, kad būtų kuo mažiau buitiškumo ir pasiduota fantazijai...juk čia žaidimas...čia - džiazas...čia nevaržoma kūrybinė tėkmė...tai..?
Tikiu, labai tikiu, kad šis žaidimas išties bus didžiulė praktika kitiems kartams.:) Bet kuriuo atveju sveikinu visus su tuo noru žaisti:)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-16 22:13:15
Nereeeeeiktų rietis kas kaip teeeeeen buvo praeityje. ŠTaai dabaar, kaiMeeeeergina dar kartą parsuras pas pusbrolius ar kur ten, kartu su daktariuku, juk galima ten sureeeegzti tokią inrigą, kad visi išsižios. JUkgiminaičiai gali būti dviveidžiais. Taigi gali išeiti net siaubiakas. taigi nesmerkit kol dar ne galas.
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-16 15:40:05
Čia ne puolimas, o klaidų taisymas :) Loginių klaidų.
(O kad kambariokės namie, buvo minėta ankstesnėse dalyse, mat jos ketino drauge su Dovile tą vakarą pasibūti plius vėliau Dovilė minėjo, kad nenori grįžti pas kambariokes, ar kažkaip panašiai)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-16 15:09:52
Ankstus SEKMADIENIO rytas. BENDRABUTIS. Bendrabučiuose dažniausiai gyvena studentai, atvykę iš kitų miestų, kaimų, rajonų ir pan. Kur jie būna savaitgaliais? Pas mamytes ir tėtukus, ar ne? Visai logiška, kad kambariokių galėjo nebūti. Raktus pamiršti taip pat įmanoma, todėl teks grįžti jų pasiimti. Dėl svetimo žmogaus vedimosi pas save, tai nematau tokiame istorijos posūkyje nieko blogo, - daugelis pažinčių taip prasideda ir sėkmingai tęsiasi daug metų :) Manau, nereikėtų vienas kito pulti, mes juk nelenktyniaujame, kas geriau parašys savo dalį, o visų pirma bandome sukurti bendrą darbą. Taigi - gyvenkime draugiškai :)
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2010-06-16 11:51:31
Jau juokinga darosi, bet kad ir kaip būtų, tai tiesa, kad istorija apie nieką :D
Bet tai labai gera praktika sekančiam žaidimui :)
Ir labai tikiuosi, kad jis bus vykęs, o rašytojai labiau klausysis vienas kito ir mokysis iš ankstesnių klaidų! :)
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-16 11:25:02
na, kadangi tai jau ankstus rytas, o klubai apie 5h tikrai užsidaro, tai, manau, kambariokės šiaip ar taip jau turėjo būti namuose :D bet neesmė.
o visa istorija išties - apie nieką :D
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-16 11:24:48
Ši dalis man nieko naujo neatskleidė, tik daugiau maišaties ir netikslumų.Dėl tų raktų.Juk ten dar buvo kambariokės, tai gal visos vienu raktu dalinosi, slėpdamos po kilimėliu? Ir tai ne. Kad ir šiuolaikiška, bet svetimą žmogų pirmą minutę vestis pas save...Nežinau, viskas kažkaip susiprastino.Lauksiu toliau kas bus.O norėtųsi intrigėlių, kad sujudintų širdelę, kad spėliotum, kas ten bus toliau...
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-16 00:43:59
Na, bet koks nepažįstamas gali turėti piktų kėslų. Net ir žavus - tuo labiau žavus! Patariu autorei nesielgti taip, kaip veikėja :D
Beje, bendrabuty turėjo būti kambariokės, nes nieks vienviečių, deja, neduoda... Plius jos jau buvo minėtos. Tad realiai raktų grįžti nebuvo būtina. Bet gerai, kad grįžta, nes grįžta ir pas senuosius veikėjus tuo pačiu :)
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2010-06-16 00:28:40
Dievaži, jūsų kai kurių mintys "garbanotos" dėl tos kavos kvietimo :D
juk mergina jauna, vaikinas gražus, padėjo jai atsikelti, elgėsi maloniai, lauke šalta, tai kodėl gi nepakvietus arbatos draugiškai? :D juk neužsiminta, kad jis turi kažkokių piktų kėslų ar yra maniakas :D
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-06-16 00:16:15
Labai gerai, šaunuolė autorė! Puikus būdas grįžti pas senuosius veikėjus, šaunu :) NORS tas nepažįstamojo kvietimas kavos... Na, man tai labai dviprasmiškas atrodo :D
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-15 22:14:13
pradžia žaidimo to nežadėjo...kažkaip labai jau romantiška meilės kryptim nukeliavo...bet gal kiti žaidėjai įneš ,,džiazo" :)
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-06-15 21:59:51
Naujas veikėjas iškart nušvietė istoriją:) Dovilei neberūpi nei Remigijus, nei Paulius. Aniedu gal susimuš pamatę ją su kitu :D Sklandu, lengvai skaitosi. Pabaigos, tiesa, dar nelabai įsivaizduoju, trūksta kulminacijos, kažkokios prasmės vis teksto.
Lauksim tęsinių :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-15 21:04:55
Tasai Robertas labai daug šypsosi... Tai ką grįžtam atgal pas pusbrolius? O ar jie dar yra toje vietoje, kur gali būti raktai?
Užkliuvau keliose vietose, kaip pvz "paruošti referatą" (kaip jį galima ruošti?)... bet labai į tai nesigilinau, nes domina pats siužetas...
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2010-06-15 21:03:54
Na kad mes jau pradėjome su tais pusbroliais, tai pamaniau, kad ir toliau turėtume tęsti:)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-15 21:02:22
Pusbrolių namai tapo tarsi užburta vieta, į kurią vis sugrįžta pagrindinė herojė :) Skyrelis logiškas, intriguojantis ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-15 20:42:49
Va, kokios tos šiuolaikinės merginos - iš karto ir į svečius pakvietė. Mano laikais tai reikėdavo bent tris kartus susitikti ir dar gerai liežuviu pamalti ;)