Santrauka:
Išardęs pamatus dangaus
Išardęs pamatus dangaus,
debesimis išklojęs pievas,
palikęs įžadus suloj beržų,
išeisiu takeliu per kiemus.
Pamiršiu, kad buvai šalia
keliuko mintimis atrėmus gluosnį,
numojau tau tuomet, rauda
dangaus blukimo prisiuostęs.
Tu ašmenim plakei mane
it plieno dalgį, kurs skambėjo.
Rasa pakylančiam ryte
liepų kvepėjimu žydėjo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2006-03-29 12:28:47
nuosprendis - į mėgstamiausius
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2006-03-28 07:30:32
"Senoviškas"
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-03-27 23:10:15
Išardęs pamatus dangaus
debesimis išklojęs pievas
palikęs įžadus suloj beržų
išeisiu takeliu sau vienas
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-03-27 20:54:00
,,pamiršiu, kad buvai šalia
keliuko mintimis atrėmus gluosnį, "
labai gražu:)