Duris atvėriau į pasaulį...
Nepabūgau - išėjau.
Tu šito net nepastebėjai.
Gyvenimas pravirko...
Ledinės ašaros - rudens rasa.
Taip geliančiai skaudu...
Vis tiek ja nusiprausiu.
Voratinkly pakibo užmiršta,
Vienatvės šypsena...
Pasidabinsiu ja.
Ir spengiančioj tyloj girdžiu
Kaip šaiposi pilkų žmonių minia...
Nebesvarbu - esu laisva.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-06-15 23:25:47
Nuoširdus Ačiū visiems už komentarus, pasijutau, pakylėta ir ne visai tuščia vieta....
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-15 23:07:26
Laivė – tai labai daug ir tikrai nusispjaut, kad šaiposi pilka minia.Patiko, sėkmės.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-06-15 22:23:32
Tikroviškai. Daugtaškių galėtų būti ir mažiau. Pati tema, aiškiai apibrėžta pavadinime, pasirodė gana įdomi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-15 20:12:51
Skaudus. Ir gerai, tegul būna dzin... :)
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-15 14:34:57
taip tai nuostabus jausmas ir jei jau nebesvarbu, kaip šaiposi pilkų žmonių minia- subręsta tam jausmui :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-15 13:28:51
,,Nepabūgau - išėjau. Nebesvarbu - esu laisva. Vis tiek ja nusiprausiu" Kuo daugiau tokių žodžių ir minčių. Naštą būtina nusimesti, nors ir labai sunki ji bebūtų. O laisvė vieniša nebūna, prie jos priglunda pasidžiaugt visi. Eilėraštis iki skausmo išgyentas ir labai prasmingas. Sėkmes Jums.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-15 12:50:18
Stipriai išreikštas išsilaisvinimas. (apie šypseną voratinkly - gražu)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-06-15 12:37:16
Nors vieniša, bet Laisvė. Geriau nei pančiai ir lai šypsosi vienatvės šypsena.Pirmyn su ja.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-15 11:02:46
gal ir gerai nuo laisvės pradėti...praeities pančių atsikračius...ištvermės ir sėkmės Jums :)