Duris atvėriau į pasaulį...
Nepabūgau - išėjau.
Tu šito net nepastebėjai.
Gyvenimas pravirko...
Ledinės ašaros - rudens rasa.
Taip geliančiai skaudu...
Vis tiek ja nusiprausiu.
Voratinkly pakibo  užmiršta,
Vienatvės šypsena...
Pasidabinsiu ja.
Ir spengiančioj tyloj girdžiu
Kaip šaiposi pilkų žmonių minia...
Nebesvarbu - esu laisva.