Tas vasaros skonis -
jau uogos sunokę.
Šast, braškė
priglunda prie lūpų.
Vilioja ir gundo
svajingas raudonis.
Grūdelis palieka
kamputy.
Tos vasaros spalvos.
( Ak, vėjas padykęs.)
Gėlėti takai nuausti.
Raganės, bijūnai
prieš jį lenkia galvas.
Ir keri varpeliai melsvi.
Ta vasaros meilė.
Tai bangos.
Nutolsta link saulės
laivai.
O jūros vanduo švelniai
drungnas.
Ir kopose Jo pažadai...
Gaiva
2010-06-15 07:29:50
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-15 19:28:32
Iš tiesų lengvas ir gaivus, svajingas.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-15 10:09:14
Gaiviškai gaivus.... tikra vasara posmuose, rodos, iš tokių įprastų akiai vaizdinių...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-15 09:40:51
gražiai nutapytas vasaros gaivumas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-15 09:27:54
ach...,,tas vasaros skonis"....apsvaigina eilės :), gražu
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-15 09:23:38
Tik netikėk pažadais, ypač kopose.Paskui reikės rašyti eilės ne tik apie saldžią nuodėmę, bet ir apie nuvytusią ir sužeistą širdį. Sėkmės.Vasariškas.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-15 08:44:06
Kalbėdama apie vėją nerašytų Jo didžiaja raide. Graži vasara.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-06-15 07:31:51
ką kopose žada vėjas? :)
gražu :)