Tas vasaros skonis -
      jau uogos sunokę.
Šast, braškė
      priglunda prie lūpų.
Vilioja ir gundo
      svajingas raudonis.
Grūdelis palieka
      kamputy.

Tos vasaros spalvos.
     ( Ak, vėjas padykęs.)
Gėlėti takai nuausti.
      Raganės, bijūnai
prieš jį lenkia galvas.
      Ir keri varpeliai melsvi.

Ta vasaros meilė.
      Tai bangos.
Nutolsta link saulės
      laivai.
O jūros vanduo švelniai
      drungnas.
Ir kopose Jo pažadai...